RSS

Trukmė: 19 d.

Datos: 2013 m. rugsėjo 14 d. – spalio 2 d.

Tai programa, kuri apima įspūdingiausias Peru ir Bolivijos vietas.


Plačiau
 

Trukmė: 20 d. (2013 m. lapkričio 17 d. – gruodžio 6 d.)

Kolumbija ilgą laiką buvo už keliautojų radarų, tačiau dabar ji saugesnė nei bet kada iki šiol ir vis labiau viliojanti. Tinkamas laikas atrasti šią nuostabią šalį, kurią aplanko tik nedaugelis turistų - susipažinti su draugiškais jos žmonėmis ir pasimėgauti ten tvyrančia ypatinga Karibų dvasia. Kolumbija verta įsimylėti... Taip, beje, ir atsitinka su tais, kurie apsilanko Kolumbijoje...


Plačiau
 

Trukmė – 19 d. (gegužės 5–23 d.). Kelionėje pamatysime džiunglėmis apaugusius majų griuvėsius, spalvingus Meksikos ir Gvatemalos miestelius, tradiciniais drabužiais pasipuošusius indėnus, tarp vulkanų kepurių glūdinčius ežerus ir, žinoma – turkiu spindinčią, šiltą Karibų jūrą.


Plačiau
 

Meksika, Gvatemala, Belizas: Majų paslaptys, indėniški kaimai ir Karibų žavesys

2011 09 03

 

 

 

Trukmė – 19 d.

Datos: gegužės 5–23 d. (2013 m.).

Džiunglėmis apaugę majų griuvėsiai, spalvingi Meksikos ir Gvatemalos miesteliai, tradiciniais drabužiais pasipuošę indėnai, garbinantys keistus dievus, tarp vulkanų kepurių glūdintys ežerai, ir, žinoma – turkiu spindinti, šilta Karibų jūra. Visa tai ir dar daugiau – kelionėje į tris Centrinės Amerikos šalis.

Kelionės maršrutas:

Kankunas – Plaja del Karmen – Čičen Ica – Kampečė – Palenkė – San Kristobalis – Panachačelis – Antigva – Flores – Tikalio griuvėsiai – San Ignasijus – Kolker sala – Tulumas – Plaja del Karmen – Kankunas

Kelionės programa:

1 d./ Gegužės 5 d. (sekmadienis). Kankunas – Plaja del Karmen.

Skrydžiai į Kankuną. Pervažiavimas į Plaja del Karmen (Playa del Carmen) – šiuolaikišką Meksikos kurortą Karibų pakrantėje. Laisvas vakaras ir nakvynė Plaja del Karmen.

2 d./ Gegužės 6 d. (pirmadienis). Plaja del Karmen – Čičen Ica – Kampečė.

Išvyka į vienus garsiausių majų griuvėsių – Čičen Icą (Chichen Itza) – 3 val. kelio nuo Plaja del Karmen.

Tai bus pirma mūsų pažintis su majų paslaptimis – piramidėmis, žaidimu, kurį žaisdavo senovės majai (kai kurie mokslininkai šį žaidimą su kamuoliu vadina tiek futbolo, tiek krepšinio pradininku), šventyklomis, aukų vietomis ir t.t. Čičen Ica buvo vienas vėlyvųjų majų miestų, todėl pakankamai gerai išsilaikė iki šių laikų. Šį miestą gyventojai apleido tik į Meksiką atvykus ispanų užkariautojams. Čičen Ica griuvėsiai saugomi UNESCO, be to, keliautojai Čičen Icoje esančią Kukulkano piramidę išrinko vienu iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų.

Kukulkano piramidė buvo pastatyta taip, kad stovint tam tikroje vietoje jos apačioje ir suplojus rankomis, aplinkui nuvilnija garsas, kuris, kaip teigia vietiniai, primena paukščio ketsalio, kurį majai laikė savo tautos dvasia, skleidžiamą kleketavimą. Tam tikra paslaptis slypi ir piramidės viduje – ten esanti šventykla slepia raudoną jaguaro formos sostą (jaguaro akys ir kailio dėmės sukurtos iš nefrito). Na, ir įspūdingiausia detalė. Majai pastatė piramidę taip, kad kiekvieną pavasario ir rudens lygiadienį saulės šviesa, krisdama tam tikru kampu, sukuria iliuziją, kad piramidės šlaitais žemyn nuvingiuoja gyvatės kūno šešėlis susijungdamas su piramidės apačioje esančia akmenine gyvatės galva.

Pasivaikščioję po Čičen Icą ir susipažinę su čia esančių piramidžių bei kitų pastatų paslaptimis, nakvynei pervažiuojame (5 val.) į spalvingą kolonijinį miestą Kampečę (Campeche).

 

3 d./ Gegužės 7 d. (antradienis). Kampečė – Palenkė.

Ryte apžiūrėsime Kampečės miestą. Ne veltui Kampečė įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą – šis miestas stebina žaismingomis pastatų spalvomis ir gerai išlaikiusia kolonijine architektūra. Dažyti pastatus vietiniai gyventojai gali tik pagal miesto architektų patvirtintą spalvų paletę. Bet tų spalvų tikrai pakanka! Be to, Kampečei žavesio prideda ir gynybinė siena bei bokštai, turėję saugoti miestą nuo piratų, ir ypatinga miesto padėtis prie Meksikos įlankos.

Po pietų važiuojame (5 val.) į džiunglėse įsikūrusią Palenkę (Palenque), slepiančią dar daugiau majų paslapčių. Nakvynė džiunglėse įsikūrusiuose namukuose netoli Palenkės griuvėsių. Naktį į jūsų miegą brausis tik laukinės gyvūnijos garsai ir drėgnas džiunglių alsavimas.

 

4 d./ Gegužės 8 d. (trečiadienis). Palenkė.

Ryte – ekskursija į vienus didingiausių majų miestų – Palenkę. Čia jūs tikrai pajusite, kokia galinga buvo majų civilizacija (šiame mieste rasta net 500 pastatų liekanų) ir įsitikinsite, kad jų miestai buvo to meto architektūros šedevrai. Beje, pastatyti nesinaudojant jokiais metaliniais įrankiais ar nešuliniais gyvuliais. 

Palenkė, kaip ir kiekvienas majų statytas miestas, taip pat pateikė tyrinėtojams nemažai mįslių. Viena jų – tai vienoje iš šventyklų rasti „Raudonosios karalienės“ palaikai: puošnaus sarkofago viduje buvę moters palaikai, atidarius sarkofagą, buvo nusidažę raudona spalva. Manoma, kad moters palaikus raudonai galėjo nudažyti kūne buvusios gyvsidabrio liekanos – gydymas gyvsidabriu buvo gana populiarus majų valdymo laikais. Iki šiol spėliojama, kas buvo ši svarbi moteris (jos svarbą įrodo palaidojimo vieta ir su ja palaidoti dirbiniai). Visgi „Raudonosios karalienės“ sarkofagas – ne vienintelis, rastas Palenkėje. Bene svarbiausias Palenkės radinys – ilgamečio miesto valdovo Pakalio kapas. Nors su šiuo radiniu konkuruoja ir gretimoje šventykloje rasti užrašai, pasakojantys miesto istoriją.

Po pietų, esant norui ir likus šiek tiek energijos po griuvėsių lankymo – pasivaikščiojimas po aplinkines džiungles sunkiai praeinamais džiunglių takais. Antra nakvynė Palenkės džiunglėse.

5 d./ Gegužės 9 d. (ketvirtadienis). Palenkė – San Kristobalis.

Pervažiavimas į San Kristobalį (8 val., su sustojimais) – kalnų miestelį, įsikūrusį Čiapaso (Chiapas) regione.  Čiapaso regionas garsėja gyvomis indėnų tradicijomis (vietiniai vis dar rengiasi tradiciniais drabužiais) ir zapatistų judėjimu, kovojančiu už indėnų teises.

Pakeliui lankome Agua Azul krioklius ir kaskadas (lietaus sezonu kaskados nusidažo kakavos spalva, tačiau jeigu prieš mūsų atvykimą regione nebus liję bent kelias dienas, kaskados mus džiugins skaisčia žydra spalva). Sustojimo metu taip pat liks šiek tiek laiko ir pasivaišinti šiame regione tradiciniu upėtakiu.

Atvykę į San Kristobalį, įsikursime viešbutyje miesto centre. Laisvas vakaras San Kristobalyje – gera proga paklaidžioti jaukiomis akmenimis grįstomis gatvelėmis ar susipažinti su miesto naktiniu gyvenimu, kuris neatsiejamas nuo tekilos ir kitų kulinarinių Meksikos stebuklų. Nakvynė San Kristobalyje.

6 d./ Gegužės 10 d. (penktadienis). San Kristobalis – San Chuan Čamula – San Kristobalis.

Lankome aplinkinius indėniškus Čiapaso regiono kaimelius. San Chuan Čiamula (San Juan Chamula) miestelis garsus dėl religinių apeigų vietinėje bažnyčioje – šiose apeigose atsispindi susipynę senieji indėniški tikėjimai su krikščionybe. Tiek čia, tiek kituose kaimukuose – spalvingi indėniški turgūs (jei pasiseks pakliūti per turgaus dienas), rankdarbių gaminimo tradicijos ir tikras kaimiškas gyvenimas.

Kiekviename kaime gyventojai dėvi tai vietovei būdingais tradiciniais drabužiais. Tačiau šio regiono indėnai nemėgsta būti fotografuojami, todėl prieš tai darant verta jų atsiklausti. Antra nakvynė San Kristobalyje.

7 d./ Gegužės 11 d. (šeštadienis). San Kristobalis – Panachačelis.

Dienos pervažiavimas į Gvatemalą (apie 9 val., su sustojimu pavalgyti). Tvarkingą meksikietišką transporto sistemą pakeis triukšmingi Gvatemalos autobusai (anksčiau vežioję JAV moksleivius į mokyklas). Pirmą buvimo šalyje dieną mes pasistengsime tokio mums neįprasto keliavimo nepadauginti ir didžiąją dalį kelio įveiksime organizuotu transportu.

Pavakary pasieksime Atitlano ežerą, įsikūrusį itin vaizdingoje vietoje – jį supa net trys įspūdingi vulkanai. Pats ežeras taip pat susidarė įsmukus vulkano krateriui. Ežero gylis – net iki 320 metrų, plotas – apie 130 kvadratinių kilometrų! O svarbiausia tai, kad saulėlydžiai čia nuostabūs! Nakvynė Panachačelio (Panajachel) miestelyje, įsikūrusiame ant ežero kranto.

DSC_3526.JPG

8 d. / Gegužės 12 d. (sekmadienis). Panachačelis – išvyka į Atitlano ežerą – Panachačelis.

Dienos išvyka laivu į aplink ežerą įsikūrusius miestelius. Plaukdami laivu, turėsime galimybę gėrėtis bundančiu ežeru ir vaizdais į vulkanų viršūnes. Aplankysime Santjago de Atitlan miestelį, kuriame indėnai garbina dievą Mašymoną (Maximon) – šio dievo asmenybė sukurta sujungus į vieną paveikslą majų dievybes, ispanų užkariautoją Pedro de Alvarado ir... biblinį Judą… Šiam dievui aukojamos cigaretės ir romas.

Taip pat lankysimės stačioje kalno pašlaitėje įsikūrusiame San Pedro miestelyje ir San Juan La Laguna miestelyje, kuriame vos ne kas antras kaimo gyventojas tapo savitos stilistikos paveikslus (vaizduojančius derliaus nuėmimą ir kitus vietinės reikšmės įvykius).

Grįžę iš išvykos laivu, galėsime apsilankyti Panachačelio turguje – tai geriausia vieta įsigyti indėniškų Gvatemalos rankdarbių. Antra nakvynė Panachačelyje.

DSC_3480.JPG

9 d. / Gegužės 13 d. (pirmadienis). Panachačelis – Antigva.

Iš Panachačelio vyksime į bene gražiausią miestą ne tik Gvatemaloje, bet ir visoje Centrinėje Amerikoje – kolonijinę Antigvą (Antigua), buvusią Gvatemalos sostinę. Antigvą puošia nesuskaičiuojamos bažnyčios, vaizdą paįvairina apleisti kolonijinio laikotarpio griuvėsiai, o galutinį akcentą uždeda fone stūksančios net trijų vulkanų kepurės (tiesa, geriausia jomis grožėtis iš ryto – tai rytoj ir galėsime padaryti). Apžiūrime miestą, ilsimės. Norintieji susipažįsta su šurmuliuojančia naktine Antigva ir jos kone europietiškais barais bei kavinėmis. Nakvynė Antigvoje.

DSC_3319-a.JPG

10 d. / Gegužės 14 d. (antradienis). Antigva – Pakajos ugnikalnis – Antigva.

Esant galimybei, kopiame į netoli Antigvos esantį Pakajos (Pacaya) ugnikalnį (pusdienio išvyka). Ar ant šio vulkano šlaitų pamatysime lavos upelius, priklausys nuo ugnikalnio aktyvumo mūsų atvykimo metu. Jei vulkanas bus pernelyg aktyvus, rinksimės kitus apylinkės ugnikalnius ir Pakają stebėsime iš atstumo. Galima ir kita pusdienio išvykos alternatyva tingintiems judinti kojas  – apsilankymas kavos plantacijoje :).

Grįžus iš išvykos – laisvas pusdienis žaviajame Antigvos mieste, kuris ne veltui vadinamas Centrinės Amerikos turizmo meka. Vakarais miestas nuolat šurmuliuoja, o jo kavinėse bendrauja keliautojai iš įvairių pasaulio šalių bei vietiniai gyventojai. Antra nakvynė Antigvoje.DSC_3361.JPG

11 d. / Gegužės 15 d. (trečiadienis). Antigva – Flores.

Skrydis į Flores – miestelį, įsikūrusį į ežerą besidriekiančiame pusiasalyje. Flores miestelį supa El Peten regiono džiunglės. Čia kadaise klestėjo majų imperijos centras – dabar džiunglėmis apaugęs Tikalio miestas. Nakvynė Flores miestelyje prieš pažintį su dar vienu majų miestu.

 

12 d. / Gegužės 16 d. (ketvirtadienis). Flores – Tikalis – San Ignasijus.

Ryte ekskursija į kažkada buvusį didingą majų miestą, džiunglių apsuptyje slypintį Tikalį (Tikal). Apsilankius ryte, čia turime galimybę stebėtis ne tik gerai išsilaikiusiomis piramidėmis (ant kai kurių galima ir užlipti!) ir kitais majų pastatais, bet ir džiunglių gyvūnija – papūgomis, tukanais, beždžionėmis.

Tikalis buvo pastatytas ankstyvaisiais majų laikais, tad čia mes susipažinsime su šios kultūros ištakomis, galybe ir... pabaigos pradžia... Miestas buvo paslaptingai apleistas jo gyventojų dar prieš ispanams atkeliaujant į Centrinę Ameriką. Mokslininkai iki šiol spėlioja, kodėl...

Po pietų važiuojame (3 val.) į San Ignasijaus miestelį (San Ignacio), nuo kurio prasidės mūsų pažintis su Belizu. Įvažiavę į šios šalies teritoriją, iš karto pastebime, kaip pasikeičia kaimai, pastatai ir vietiniai gyventojai. Netgi indėniškas melodijas pakeičia regi ritmai, o ispanų kalbą – karibietiškas anglų kalbos akcentas. Nakvynė San Ignasijuje, svečių namuose už miestelio, gamtos apsuptyje.DSC_4442.JPG

13 d. / Gegužės 17 d. (penktadienis). San Ignasijus.

Diena San Ignasijaus apylinkėse, Cayo regione, kuris dar vadinamas Belizo “laukiniais vakarais”: tropiniuose miškuose teka upės, išsiliejančios į krioklius ar nedidelius ežerus, slypi olos (kai kurios iš jų – povandeninės). Pasirinktinai: lengvesnė pusdienio išvyka kanojomis į vieną olų arba aktyvi visos dienos išvyka į ATM olą, kurios metu teks ir plaukti (tik jau ne kanojomis, o savo jėgomis J), ir eiti be batų slidžiomis olos „grindimis“, ir susipažinti su buvusiais jos gyventojais (oloje rasti pirmykščių gyventojų griaučiai ir keramikos gaminiai). Antra nakvynė San Ignasijuje, gamtos prieglobstyje įsikūrusiuose svečių namuose.

14 d. / Gegužės 18 d. (šeštadienis). San Ignasijus – Belizas – Kolker sala.

Važiuojame į Belizo miestą ir laivu vykstame į Kolker salą (Caye Caulker) Karibų jūroje. Miestelis, kuriame apsistosime, garsus dėl įvairių vandens malonumų, o ypač – dėl paviršinio bei giluminio nardymo, mat netoli glūdi povandeniniu pasauliu turtingas koralinis rifas. Nepaisant didelio lankytojų srauto, miestelio gatvės vis dar „grįstos“ smėliu, pastatai mediniai, o vietiniai gyventojai dažniausiai vaikšto basi! :) Vaikštome lėtu žingsniu (nes toks įprastas ritmas Kolker saloje) ir „pratinamės“ prie Karibų – pakrantės miesteliuose praleisime mums likusias kelionės dienas. Taip pat gera proga paragauti Karibų virtuvės patiekalų (kurie būtinai bus „jūrinės kilmės“ :)). Nakvynė Kolker saloje.

15 d. / Gegužės 19 d. (sekmadienis). Kolker sala – Hol Chan rezervatas – Kolker sala.

Išvyka laivu į paviršinio nardymo (angl. „snorkeling“) vietas – „Hol Chan“ rezervatą. Karibų jūroje šalia Belizo slepiasi antras pagal dydį pasaulyje koralinis rifas (po Didžiojo koralinio rifo šalia Australijos), tad čia tikrai verta leistis į povandeninio pasaulio tyrinėjimo malonumus. Išvykos metu, priklausomai nuo sėkmės, yra galimybė pamatyti ryklių („nurse shark“ – rykliai auklės, paprastai taikūs ir nepuola žmonių), koralų, skirtingų žuvų (pvz., rajos, murenos), krabų ir galbūt netgi vėžlių. Pageidaujantiems už papildomą priemoką galimas giluminis nėrimas* arba kitos išvykos: į „Blue Hole“ rezervatą* (angl. Žydroji skylė), jūrų karvių rezervatą*, žvejybos išvyka* ar kt. Antra nakvynė Kolker saloje. 

16 d. / Gegužės 20 d. (pirmadienis). Kolker sala – Četumalis – Tulumas.

Transportavimosi diena. Plaukiame laivu iki Četumalio (Chetumal) miesto Meksikoje ir tęsiame kelionę autobusu iki Tulumo (Tulum). Atvykstame į šį pajūrio miestą jau vakare (bendras transportavimosi laikas laivu ir autobusu – apie 9 val.). Nakvynė už miesto, netoli majų griuvėsių.

DSC_4535_1.JPG

17 d. / Gegužės 21 d. (antradienis). Tulumas.

Iš ryto lankome dar vienus majų miesto griuvėsius – Tulumo griuvėsiai išsiskiria iš iki šiol matytų savo unikalia vieta ant Karibų jūros kranto. Tulumas buvo vienas paskutinių majų pastatytų miestų, svarbus šios civilizacijos uostas, todėl jo architektūra taip pat gerokai skiriasi nuo tų majų miestų, kuriuos mes jau pažinome.

Manoma, kad anksčiau Tulumo miestas buvo vadinamas „Zama“, vardo reikšmė majų kalboje – „aušros miestas“. Tuo tarpu pavadinimas „tulum“ reiškia „sieną“ – jį greičiausiai suteikė miestui jo tyrinėtojai.

Grįžus iš griuvėsių – laisvas pusdienis. Pageidaujantiems galima išvyka į giluminio nardymo vietas*, nėrimas į povandenines olas* (isp. „cenotes“) arba kitos išvykos. Antra nakvynė Tulume/ arba pervažiavimas į Plaja del Karmen ir nakvynė ten.

18 d. / Gegužės 22 d. (trečiadienis). Tulumas/ Plaja del Karmen.

Laisva diena prie Karibų jūros... Nakvynė Tulume arba Plaja del Karmen miestelyje.19 d. / Gegužės 23 d. (ketvirtadienis).

Skrydžiai į Europą. Pervežimas į oro uostą 3 valandas prieš tarptautinį skrydį.

Gero kelio! Tikimės, kad dalelę šiltos Karibų nuotaikos parsivešite ir į namus… :)

 ______________________________

 

Kelionės kaina žmogui, apgyvendinimas dviviečiame kambaryje (be avia-bilietų): 6400 Lt

 

Avia-bilietai Vilnius-Kankunas-Vilnius: apie 1800-3600 Lt. Aviabilietų kaina priklausys nuo to, prieš kiek laiko juos pirksite ir aviakompanijų taikomų akcijų.

 

Į kelionės kainą įskaičiuota:

  • Apgyvendinimas vidutinės klasės viešbučiuose ar svečių namuose visos kelionės metu (dviviečiame kambaryje, su privačiais patogumais), išskyrus kiek kitokias nakvynės sąlygas džiunglėse prie Palenkės (ten bus nakvojama paprastuose namukuose, patogumai skirti keliems kambariams – ne daugiau 2 tokios nakvynės). Maršruto viešbučiai atrinkti nesivaikant žvaigždučių. Tačiau visi viešbučiai yra kruopščiai įvertinti „Travel planet“ atstovų, yra jaukūs , švarūs (kartais turi vidinius jaukius kiemelius, kartais terasą su vaizdu į vulkanus ar kitų mažo viešbučio privalumų) ir, išskyrus minėtas nakvynes džiunglėse kiek kitokiomis sąlygomis, pagal kokybę maždaug atitinka 2 žvaigždutes;
  • Pusryčiai beveik visuose viešbučiuose (išsk. viešbutį Kolker saloje);
  • Visos kelionės tarp miestų ir turistinių objektų – vietiniais autobusais ir organizuotu transportu, taip pat vidinis skrydis Gvatemala-Flores;
  • Pagal programą numatyti turai ir ekskursijos;
  • Įėjimai į visus lankytinus objektus pagal programą;
  • Gidų paslaugos anglų arba ispanų kalba (vertimas į lietuvių kalbą);
  • Lydinčio kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos (nuo atvykimo į Kankuną iki programos pabaigos).

Neįskaičiuotos išlaidos:

  • Avia-bilietai Vilnius-Kankunas-Vilnius: apie 1800-3600 Lt. Bilietų kainos priklausys nuo to, prieš kiek laiko iki kelionės juos pirksite, aviakompanijų vykdomų akcijų, valiutų kurso ir kt. Aviabilietų kaina bus patikslinta rezervuojant kelionę (jeigu juos pirksite su mūsų pagalba);
  • Maitinimasis kelionės metu (išskyrus pusryčius beveik visose nakvynės vietose);
  • Žvaigždute (*) maršrute pažymėti papildomi programos punktai nėra įskaičiuoti į kelionės kainą;
  • Esant pageidavimui nakvoti vienviečiame kambaryje visos kelionės metu, priemoka – 1 250 Lt;
  • Kelionės draudimas;
  • Papildomos ekskursijos (pvz., nardymo išvykos);
  • Arbatpinigiai vietiniams gidams;
  • Asmeninės išlaidos.

Pastabos:

 

– Galimi nedideli maršruto pakitimai (lankomų objektų eilės tvarka ar pan.), įtakoti pasikeitusios klimatinės, politinės ar kt. situacijos vietoje;

– Kai kurios ekskursijos vyksta kartu su kitomis keliautojų grupėmis (išvyka į Pakajos ugnikalnį, galimai išvyka į Atitlano ežero kaimelius, priklausomai nuo susirinkusių keliautojų skaičiaus, ir kt.);

– Programą galima pratęsti: įmanomas papildomas 1-3 dienų (ar ilgesnis) poilsis prie jūros netoli Kankuno ir Plaja del Karmen esančiose salose (galima su nardymo išvykomis);

– Minimalus keliautojų skaičius – 6 keliautojai, maksimalus grupės dydis – 12.

 

SVARBI  PASTABAdėl šio maršruto: Siekiant pamatyti tris kaimynines šalis, maršrutas suplanuotas ganėtinai įtemtas, kelionės metu yra nemažai važiavimo autobusu (maršrute sužymėtos ilgesnių pervažiavimų trukmės), tad ruošiantis šiai kelionei, į kuprinę ar lagaminą reikėtų „įsimesti“ ir šiek tiek kantrybės... JTačiau mes tikimės, kad kelionės spalvingumas tai atpirks... J


Sudomino kelionė? Kreipkitės:
 
Žydrė, tel. +370686-86016
 
Gabrielė, tel. +370686-08919
 
 
P.S. Šiuo metu yra likusios 3 laisvos vietos keliauti šiuo maršrutu
 
 
¹ Apmokėjimo tvarka, kai maršrute nėra numatyta vidinių skrydžių: 30 proc. avansas mokamas, likus 6 savaitėms iki kelionės, likusi suma – likus 2 savaitėms iki kelionės;
² Apmokėjimo tvarka, kai maršrute yra numatyti vidiniai skrydžiai: 40 proc. avansas mokamas, likus 8 savaitėms iki kelionės, likusi suma – likus 4 savaitėms iki kelionės.